Vaclovas Žadeika gimė 1889 m. birželio 30 d. Daugirdų kaime, Krokialaukio valsčiuje, Alytaus apskrityje, ūkininkų šeimoje. Jis buvo jauniausias iš keturių Žadeikų šeimos vaikų (turėjo seserį ir du brolius). Pradžios mokyklą Vaclovas baigė Krokialaukyje.
Vėliau jį ėmėsi globoti vyriausias brolis Jonas Žadeika, kuris buvo baigęs Peterburgo Kalnų inžinerijos institutą ir tapęs inžinieriumi. Dar besimokant Marijampolės gimnazijoje, brolis staiga mirė. Nors tėvų ūkis buvo gana stiprus, Vaclovui teko užsidirbti savo mokslui – verstis pamokomis. 1911 m. jis įstojo į Peterburgo universiteto Matematikos fakultetą. Baigus 3 kursus, prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas ir Vaclovas buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, pasiųstas į Peterburgo karo mokyklą, kurią „praporščiko“ laipsniu baigė 1917 m. Po to jis pasiųstas į Pirmąjį atsargos pėstininkų pulką jaunesniuoju kuopos karininku. Po bolševikinio perversmo V. Žadeika tarnavo ypatingajame lietuvių batalione Galicijoje. 1918 m. jis buvo demobilizuotas.
Tik grįžęs į Lietuvą, Vaclovas Žadeika 1919 m. sausį Alytuje įstojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Buvo paskirtas pirmojo pėstininkų pulko vado, karininko A. Juozapavičiaus adjutantu. Ant Alytaus tilto žuvus pulko vadui A. Juozapavičiui ir bolševikams užėmus Alytų, V. Žadeikai pavyko sutelkti atsitraukusius pulko karius ir atakuoti Alytų užėmusius bolševikus. Šio puolimo bolševikai neatlaikė ir buvo nublokšti už miesto. Už šį ir kitus pasižymėjimus Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus, V. Žadeika buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.
1920 m. jaunas Lietuvos karininkas vedė stambaus ūkininko dukterį, studentę medikę Veroniką Vitkutę. 1921 m. šeimoje gimė duktė Laima, o 1933 m. – duktė Raminta.
Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, tuometinis kapitonas V. Žadeika tarnavo 1-ajame pėstininkų pulke, o 1925 m. jau majoras V. Žadeika buvo pasiųstas mokytis į Čekoslovakiją, į Prahos generalinio štabo karo akademiją, kurią baigė 1928 m. Grįžęs iš Prahos, jis dirbo Kaune, Generaliniame štabe, dėstė aukštojoje karininkų mokykloje. 1935 m. V. Žadeika buvo paskirtas IV-ojo Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulko vadu. Šeima persikėlė į karinį dalinį Pajuostėje, greta Panevėžio.
Šeimos gyvenamas namas Pajuostės dvare – kariniame dalinyje, kur pėstininkų pulkui vadovavo V. Žadeika
Pulkininkas V. Žadeika buvo išsilavinęs žmogus: mokėjo prancūzų, vokiečių, čekų, rusų ir šiek tiek lenkų kalbas, labai domėjosi matematika, astronomija ir kalnų inžinerija, taip pat karybos mokslais, karo istorija. Jis rašė straipsnius žurnalams „Karas“ ir „Kardas“, išleido knygeles „1920 metų lenkų – rusų karo apžvalga“ (1929 m.) ir „Chemijos ginklo vartojimas kautynėse” (1930 m.). Nors buvo kadrinis aukšto rango Lietuvos kariuomenės karininkas, savo pagrindine profesija laikė matematiką. Vaclovas labai mėgo muziką, pirkdavo gerų orkestrų įgrotas plokšteles, artimai bendravo su savo pusbroliu muzikos kritiku, Kauno operos ir baleto teatro direktorium Viktoru Žadeika. Taip pat jį labai domino grožinė literatūra: įsigydavo visas naujai išleistas knygas.
Pulkininkas Vaclovas Žadeika buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu, Gedimino ordinu, Vytauto Didžiojo ordinu, daugybe Lietuvos ir užsienio šalių medalių.
1940 m. pradžioje buvo ruošiami dokumentai generalinio štabo pulkininkui Vaclovui Žadeikai suteikti generolo laipsnį, bet…
Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. V. Žadeika buso atleistas iš IV-o pėstininkų pulko vado pareigų ir paskirtas III-iojo pėstininkų Vytauto Didžiojo pulko vadu Kėdainiuose. Panaikinus Lietuvos kariuomenę, jis trumpai dirbo štabo cheminės tarnybos viršininku.
1941 m. birželio 14 dieną V. Žadeika buvo suimtas. Jį tardė ir bylą sufabrikavo SSRS NKVD valdybos ypatingojo skyriaus tardymo grupės viršininko pavaduotojas, valstybės saugumo jaun. ltn. Morozovas. Tardymai truko dvejus metus. Po bausmės paskelbimo pulkininkas buvo išsiųstas į Taišeto lagerį Sibire. Iškamuotas tardymų, kankinimų, bado, išsekimo ir ligų, pulkininkas mirė 1943 m. liepos 25 d., praėjus vos porai mėnesių po nuosprendžio.
Memorialinėje-paminklinėje lentoje, skirtoje Lietuvos kariuomenės kariams, žuvusiems Sibire, Norilsko lageriuose, įamžinta ir Vaclovo Žadeikos pavardė (paminklas Norilske pastatytas 1991 m.)
Lietuvos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas Vaclovas Žadeika reabilituotas 1989 m. spalio 26 d. Lietuvai susigrąžinus nepriklausomybę, jo atminimas pagerbtas ir spaudoje, ir daugybėje renginių. 1996 m. atidengta paminklinė lenta Daugirdų km., ant namo, kuriame V. Žadeika gimė; o 1997 m. Lietuvos kariuomenės dieną atidengta paminklinė lenta ant namo, kuriame pulkininkas gyveno Vilniuje, A. Mickevičiaus g. 19.
Nuotraukos – iš šeimos archyvo.
Tekstui naudotos publikacijos laikraščiuose „Draugas“ (2004 m.), „Lietuvos aidas“ (1997 m.), „Lietuvos rytas“ (1999 m.); „Alytaus naujienos“, žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ (1990 m.) ir V. Žadeikos žmonos Veronikos bei dukterų L. Žadeikaitės ir R. Dailidienės prisiminimai.