Dvaro ir ūkio atsiradimo istorija

Varputėnų dvaras žinomas nuo XVI a., jam priklausė apie 3000 ha žemės, veikė didelis žirgynas, buvo tvenkiniai.

√ Apie Varputėnus plačiau

Ambraziejų sodyba „Laumės dvaras“ Visdergių kaime – buvęs Varputėnų dvaro palivarkas (žodis kilęs nuo lenk. folwark ir vok. vorwerk, reiškiančių − viensėdija). Palivarkas − tai savarankiška didelio dvaro dalis, jo padalinys su atskira sodyba, ūkiniais pastatais, galvijais, ariama žeme, šienaujamomis pievomis bei ganyklomis. Iš esmės tai nedidelis dvaras, dvarelis. Palivarkai atsirado stambiems žemvaldžiams plečiant arimus, kai tapo nenaudinga plėsti pagrindinį ūkį (toli eiti, toli vežti). Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje palivarkai atsirado XV–XVI a., po Valakų reformos, juos kūrė bajorai, turtingi laisvieji valstiečiai. Kai kurie palivarkai ilgainiui tapo atskirais kaimais ar net miesteliais. XIX a. pabaigoje palivarką Vizdergių kaime įsteigė ir Varputėnų dvaras. kurį tuo laikotarpiu valdė Viačeslavas Burba.

Kai 1922 m. prasidėjo Mykolo Krupavičiaus žemės reforma, Lietuvos sodiečiai iš gatvinių kaimelių ir bežemiai kėlėsi į jiems skirtas žemes, kūrė savo sodybas. Žemės gavo ir Lietuvos Nepriklausomybės kovų (1918-1920 m.) savanoriai. Būtent tuo metu reformos „apkarpyto“ Varputėnų palivarko pastatus ir 80 ha žemės lengvatine kaina įsigijo savanoris, Vyties kryžiaus ordininkas, būsimasis Lietuvos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas Vaclovas Žadeika (dabartinio „Laumės dvaro“ savininko Manto Ambraziejaus prosenelis).

√ Apie pulkininką Vaclovą Žadeiką ir jo šeimą plačiau

Tarpukaryje Žadeikos dvarelį („Laimėnus“) tvarkė ūkvedys, nuomininkas pavarde Butkus, čia auginti cukriniai runkeliai, javai, didžiuliame tvarte baubdavo bene 100 mėsinių jaučių. Ūkis buvo gražus ir pelningas. Tačiau gerbūvis truko mažiau nei 20 metų: 1940 m. Lietuva buvo okupuota, pulkininkas Žadeika ištremtas į Sibirą ir 1943 m. žuvo lageryje, šeima išblaškyta, o po karo, 1950 m. ūkis tapo Micaičių kolūkio dalimi. Gyvenamasis namas buvo padalintas pertvaromis į kambarėlius ir virtuvėles, čia veikė tarsi bendrabutis ar darbininkų „butai“, glaudėsi nepasiturintys bei priklausomybių turintys kolūkiečiai. Vizdergių kaimas tuo laikotarpiu pervardintas į Visdergius. Beje, visą sovietmetį, o ir vėliau, šią sodybą apylinkių žmonės tebevadino dvaru.

1965 m. prasidėjo didžioji melioracija, kaimai ir vienkiemiai buvo nuožmiai naikinami, Lietuvos kraštovaizdis neatpažįstamai keitėsi. „Laumės dvarą“ matyt saugojo laumės ir galingi mūrai bei akmenys, – sodyba, nors ir stipriai „nugyventa“, liko nenugriauta, storos pastatų sijos bei akmeninės sienos išliko net po kelių gaisrų. Labiausiai nukentėjo Žaigis – upelio vingiai buvo sugrūsti į melioracijos griovį.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vizdergių dvarelį ir žemę 1991 m. susigrąžino Vaclovo Žadeikos dukterys Laima ir Raminta. Viena savo žemės dalį atsiėmė pinigais, o kita – Raminta Dailidienė – čia tvarkėsi, daržininkavo ir su šeima atostogaudavo iki pat mirties 2015 m. Tuomet ūkį paveldėjo jos anūkas Mantas Ambraziejus. Tuomet dalį savo žemės ir miško prie ūkio prijungė ir antra Manto močiutė, Aldona Ambraziejienė.

– Visdergių ūkis, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kuomet jo savininkė buvo Raminta Dailidienė – 1991-2015 m. foto

– „Laumės dvaras“ (Visdergių ūkis), jo savininku tapus Mantui Ambraziejui (Vaclovo Žadeikos proanūkiui) – istorija nuo 2016 m.: